Autorius: Dovile Cernyte

Superkompensacija (arba geriausia sportinė forma) – tai treniruotumo didėjimo principas, pagal kurį fizinės veiklos metu pavargusios ląstelės, organai ir sistemos atsigavimo metu pakyla į aukštesnį lygį nei buvo prieš fizinį krūvį.

Tiesa pagrįsta sporto mokslu, jog žmogus stiprėja tik ilsėdamasis ir gerai maitindamasis, jeigu prieš tai jis pavargo, bet ne pervargo. Jei fiziniai krūviai per dideli, o laiko atsistatymui per mažai, sportininkas nestiprėja, o kartais net silpnėja, nes organizmas nebespėja atsigauti.

Dažna klaida – tikėti, kad kuo daugiau darbo ir krūvio, tuo didesnė nauda. Iš tiesų, progresas įvyksta tik tada, kai krūviai yra optimalūs, o poilsis kokybiškas ir pakankamas. Kad sportininkas tobulėtų, būtini optimalūs krūviai ir kokybiškas atsigavimas.

Mitas, kad kuo sunkiau ir daugiau treniruojamasi, tuo greitesnis progresas, yra klaidingas. Didžiausi rezultatai pasiekiami ne prie didžiausių, o prie tinkamai individualizuotų krūvių, atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, sveikatą ir treniruotumo lygį.
Praktikoje dažnai tenka matyti klaidų.

Pavyzdys Nr.1, plaukikė:

Jauna plaukikė, būdama vos 12–13 metų, treniruodamasi saikingai pasiekė įspūdingus rezultatus, ji gerino Lietuvos rekordus savo amžiaus grupėje. Treniruotės nebuvo nei labai dažnos, nei labai sunkios, tačiau jos buvo pakankamos ir tinkamai pritaikytos pagal sportininkės amžių bei vystymosi etapą.

Tačiau vėliau situacija pasikeitė. Treneriai nusprendė, kad daugiau krūvio reiškia greitesnį progresą. Pridėta daug papildomų užsiėmimų: baseine treniruotės tapo ilgesnės ir intensyvesnės, o treniruoklių salėje pradėta dirbti dideliais bendrais krūviais, kurie nebuvo pritaikyti specialiai plaukikės poreikiams. Vietoje to, kad treniruoklių salė padėtų gerinti plaukimo techniką ir specifinę jėgą, buvo taikomi bendro pobūdžio pratimai, labiau varginantys nei naudingi.

Rezultatas paprastas, progresas sustojo. Nors treniruočių buvo daugiau nei bet kada anksčiau, sportininkė net keletą metų nebegalėjo pagerinti savo rezultatų. Organizmas nespėdavo atsigauti: po ištvermės reikalaujančios treniruotės kitą dieną vėl būdavo skiriamas panašus krūvis. Nebuvo pakankamo poilsio, nebuvo atsižvelgiama į superkompensacijos principą.
Toks treniruočių planavimas vedė ne į stiprėjimą, o į chronišką nuovargį. Vietoje to, kad organizmas pakiltų į aukštesnį lygį, jis nuolat balansavo ant pervargimo ribos.

Išvada paprasta: daugiau treniruočių nebūtinai savaime reiškia, jog bus pasiekti geresni rezultatai. Jei talentingas jaunas sportininkas dirba per daug, talentas ne tik nebevystomas, bet kartais jis prarandamas visam laikui.
Kai poilsio tarp treniruočių nepakanka, nuovargis kaupiasi. Ateina momentas, kai organizmas nebetoleruoja krūvio – krenta fizinis ir protinis darbingumas, silpnėja imuninė sistema, pradeda kartotis traumos. Tokia būsena vadinama persitreniravimu, o atsigavimas po jo gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Pavyzdys Nr.2, tenisininkė:

Vienas ryškiausių ir labiausiai man įstrigusių pavyzdžių, tai jauna tenisininkė, kuri dar vaikystėje demonstravo neeilinius gabumus. Būdama vos 7–8 metų, ji judėjo greičiau nei berniukai už ją 2–3 metais vyresni, jos reakcijos laikas, judesių dažnis, vertikalus šuolis ir sprinto rodikliai buvo išskirtiniai. Tai buvo pats talentingiausias vaikas, kokius esu matęs sporte.

Tačiau šį išskirtinį talentą treneriai pradėjo apkrauti per dideliais fiziniais krūviais. Treniruotės vyko 5–6 kartus per savaitę, dažnai po 2–3 valandas. Iš pradžių mergaitė dėl savo stiprios sveikatos ir unikalių gebėjimų dar sugebėjo toleruoti tokį krūvį, tačiau ilgainiui organizmas pradėjo neatlaikyti.

Rezultatas buvo skaudus, pradėjo kartotis įvairios traumos, kurios lydėjo ją nuolat. Dar daugiau, ilgainiui buvo pastebėta, kad vietoje progreso jos rodikliai pradėjo kristi. Greitis, reakcijos laikas, judesių staigumas, viskas pradėjo blogėti. Atliekant testus tapo akivaizdu, kad organizmas nebesivysto, o tiesiog silpsta dėl nuolatinio pervargimo.

Išvada aiški: net ir ypatingiausias talentas negali vystytis be tinkamo ir tikslingo fizinio krūvio valdymo. Treniruoti talentą reikia mokėti. Per didelis darbo kiekis jaunam sportininkui ne tik stabdo jo progresą, bet ir tiesiogiai mažina jo įgimtas fizines ypatybes. Talentą reikia auginti palaipsniui, sudarant sąlygas atsigauti ir tik taip galima pasiekti ilgalaikę sėkmę.

Tad svarbiausias treniravimo principas yra superkompensacijos principas – poislis po nuovargio, bet ne pervargimo. Krūvis sukelia nuovargį, o poilsis ir mityba užfiksuoja teigiamą efektą. Stiprėjame ne treniruotės metu, o tarp treniruočių.

Pastaraisiais metais sporto salėse ir socialiniuose tinkluose itin išpopuliarėjo treniruotės ant BOSU kamuolių, lentų bei kitų nestabilių paviršių. Jos pristatomos kaip priemonė lavinti balansą, stiprinti giliuosius raumenis ir gerinti kūno pojūtį. Socialiniuose tinkluose ne vienas garsus sportininkas, tarp jų ir NBA žvaigždė LeBron James, demonstruoja įspūdingus balansavimo pratimus ant BOSU kamuolio. Tačiau kyla klausimas: ar tai tikrai duoda realios naudos, ar visgi tai labiau sporto pasaulio mada?

Žvelgiant iš biomechanikos ir sporto mokslo perspektyvos, treniruotės ant nestabilaus pagrindo dažniausiai nėra veiksmingos, o kai kuriais atvejais gali net pakenkti. Ant BOSU kamuolio ar kitos nestabilios platformos kūnas daugiausia energijos skiria išsilaikymui, o ne taisyklingam judesiui. Dėl to tampa sunkiau aktyvuoti reikiamas raumenų grandis ir įtvirtinti taisyklingą judesių techniką. Jei krepšininkas po šuolio vos išsilaiko ant vienos kojos ant žemės, tai stovėjimas ant BOSU jokiu būdu nepagerins jo stabilumo ar šuolio, priešingai, gali jį dar labiau išbalansuoti.

Svarbu suprasti, kad stabilumas nėra linguojantis judesys. Stabilumas, tai kontroliuojamas raumenų darbas ir tiksli judesių kontrolė. Deja, nestabilūs paviršiai dažnai naudojami netinkamai, ypač reabilitacijoje. Ne kartą teko matyti sportininkų, kurių atsistatymas po kelio operacijų buvo nesėkmingas būtent dėl per anksti ir per ilgai taikytų nestabilių platformų. Po traumų pirmiausia būtina atstatyti sąnario amplitudę, sustiprinti pagrindinius ir aplinkinius raumenis, skirti daug dėmesio jėgai.

Tai nereiškia, kad BOSU kamuoliai ar nestabilios platformos yra visiškai bevertės. Trumpalaikiai jų panaudojimo etapai gali būti naudingi, pavyzdžiui dėl įvairovės treniruotėse. Tačiau jie neturėtų tapti pagrindiniu treniruočių metodu.

Jei tikslas yra tvirtas ir greitas kūnas, treniruotis reikia ant stabilaus pagrindo. Funkcionalumas prasideda nuo stabilumo, o geriausi rezultatai visada ateina iš paprastų, bet tikslių sprendimų.

Kineziterapija – tai mediciniškai pagrįsta, laiko patikrinta ir judesiu paremta sveikatingumo priemonė. Ji veikia natūraliais organizmo procesais, pasitelkdama raumenų elastingumą, sąnarių mobilumą ir fiziologines prisitaikymo galimybes. Šis metodas yra neinvazinis, nereikalaujantis specialaus pasiruošimo, todėl saugus ir patikimas kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinio pasirengimo.

Dėl šių savybių kineziterapija, tai ne tik gydymo, bet ir gyvenimo kokybės gerinimo būdas. Ji padeda sumažinti skausmus, pagreitina gijimą po traumų ar operacijų, atkuria judesių laisvę, stiprina raumenis ir leidžia žmogui judėti aktyviau bei gyventi sveikiau.

Kodėl Jums gali prireikti kineziterapijos?

JUSIS TRAINING kineziterapeutų komanda dirba su įvairiais atvejais:

• Nugaros, kaklo, stuburo ir sąnarių skausmai – dažniausiai kylantys dėl laikysenos, darbo prie kompiuterio ar raumenų disbalanso.
• Traumos ir operacijų reabilitacija – grąžiname judesių amplitudę, stipriname silpnas grandis, padedame išvengti atkryčių.
• Laikysenos korekcija – tiek vaikams, tiek suaugusiems, siekiant išvengti ilgalaikių sveikatos problemų.
• Sportininkų paruošimas ir traumų prevencija – specialios programos mėgėjams ir profesionalams pagal sporto šakos specifiką.
• Lėtiniai negalavimai – antsvoris, širdies-kraujagyslių, kvėpavimo ar neurologinės problemos, kai judėjimas yra būtinas gydymo dalis.

Kineziterapija ypač naudinga tiems, kurie nori pagerinti bendrą sveikatą, padidinti darbingumą ir sustiprinti organizmą natūraliais būdais.

Kaip mes dirbame?

Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl pirmiausia atliekame išsamų įvertinimą, raumenų jėgos, sąnarių judrumo, laikysenos, judesių kokybės. Pagal tai parengiame individualią kineziterapijos programą.

• Aktyvioji kineziterapija – tai pratimai, kuriuos pacientas atlieka pats, prižiūrint kineziterapeutui: jėgos, tempimo, koordinacijos, kvėpavimo ar specializuoti sporto pratimai.
• Pasyvioji kineziterapija – kai pratimai ar mobilizacijos atliekamos kineziterapeuto rankomis. Į tai gali įeiti pasyvūs tempimai, sąnarių mobilizacijos, masažas, teipavimas ar kitos priemonės.
• Kineziterapinis pasiruošimas sportui – ypatingas dėmesys skiriamas traumų prevencijai, liemens stabilumui, amplitudžių gerinimui bei sporto šakos specifikai.

Masažas, tai viena seniausių ir veiksmingiausių reabilitacijos bei atsipalaidavimo priemonių. Jis gali būti atpalaiduojantis ar tonizuojantis, paruošiamasis prieš fizinę veiklą arba atkuriamasis po krūvio. Visa tai priklauso nuo žmogaus poreikių, būklės ir pasirinkto masažo tipo.

JUSIS TRAINING masažuotojai taiko kelias pagrindines kryptis:

Atpalaiduojamasis masažas

Skirtas kūnui nuraminti ir atsipalaiduoti. Švelniais judesiais mažinama raumenų įtampa, gerinama kraujotaka ir limfotaka, atkuriama psichologinė pusiausvyra. Tai puiki priemonė kovoti su nuovargiu, stresu ir pagerinti bendrą savijautą.

Sportinis masažas

JUSIS TRAINING sportinis masažas skirtas aktyviai sportuojantiems ir profesionalams. Jis naudojamas tiek paruošti kūną treniruotėms ar varžyboms, tiek atstatyti jį po intensyvaus fizinio krūvio. Masažas padeda išvengti traumų, spartina atsistatymą ir pagerina sportinę formą.

Gydomasis masažas

Šis masažo tipas orientuotas į konkrečias problemas, skausmą, traumų ar operacijų padarinius, raumenų ar sąnarių įtampą. JUSIS TRAINING specialistai pirmiausia įvertina priežastį, o tik tada parenka tinkamiausią metodiką. Tokiu būdu gydomasis masažas tampa ne tik malšinimo, bet ir tikros reabilitacijos priemone.

Atskirų kūno dalių masažai

Be viso kūno masažo, mūsų specialistai atlieka ir kaklo, pečių, nugaros, rankų, kojų bei pėdų masažus. Jie skirti lokaliems negalavimams mažinti: nuo įtampos sprande ar nugaros skausmų iki specifinių problemų, tokių kaip kulno skausmas ar galvos įtampa.

Kodėl rinktis JUSIS TRAINING?

Mūsų masažuotojai dirba ne šabloniškai, kiekvienam klientui parenkamas individualus metodų derinys, kad rezultatas būtų efektyvus ir ilgalaikis. Masažas pas mus, tai ne tik malonumas, bet ir kryptinga pagalba gerinant sveikatą, atkuriant judesių laisvę ir stiprinant kūną.

Kas yra fizinis rengimas?

Fizinis rengimas – tai kryptingas procesas, kurio tikslas lavinti sportininko ar aktyvaus žmogaus fizines savybes: jėgą, greitį, ištvermę, lankstumą, koordinaciją ir judesių kokybę. Skirtingai nei bendrosios treniruotės ar asmeninis sporto klubų trenerių darbas, fizinis rengimas remiasi biomechanikos, neurofiziologijos ir sporto mokslo principais.
JUSIS TRAINING komanda specializuojasi ne tik bendros fizinės formos palaikyme, bet ir traumų prevencijoje, specifinių silpnųjų grandžių stiprinime bei ilgalaikėje sportininkų progresijos strategijoje. Mūsų darbas apima tiek profesionalų, tiek mėgėjų sportą, nes tinkamai suplanuotas fizinis pasirengimas yra būtinas kiekvienam, norinčiam judėti saugiai ir efektyviai.

Dažniausios klaidos fiziniame rengime

Kraštutinumai treniruotėse

Vieni sportininkai koncentruojasi tik į jėgos ar raumenų masės auginimą, visiškai neatsižvelgdami į savo sporto šakos specifiką. Kiti dirba vien tik su technika, nesirūpindami nei bendruoju, nei specifiniu fiziniu pasirengimu. Abu požiūriai veda prie rezultatų stagnacijos ir didesnės traumų rizikos. Pirmiausia kūnas turi būti stiprus, subalansuotas ir paruoštas atlaikyti specifines sporto šakos apkrovas.

Netinkamas krūvio dozavimas

Per didelis treniruočių intensyvumas arba per trumpas atsigavimo laikas neišvengiamai veda į persitreniravimą. Kūnas nespėja atsistatyti, o kai per savaitę atliekamos 3–4 intensyvios ištvermės treniruotės, prarandamas greitis, reakcija, didėja traumų rizika. Ši problema ypač paplitusi žaidybiniuose sportuose, tokiuose kaip krepšinis, futbolas ar rankinis, kur dažnai vadovaujamasi principu „kuo daugiau – tuo geriau“.

Biomechanikos nesupratimas

Dažna klaida, pratimų pasirinkimas neatsižvelgiant į sporto šakos poreikius. Pavyzdžiui, krepšininkas, treniruodamasis su asmeniniu fitneso treneriu, atlieka lėtus pratimus treniruokliuose, kurie neatspindi sporto biomechanikos. Tokiu atveju gali sulėtėti judesiai, prastėti raumenų koordinacija, o rezultatai – ne gerėti, o blogėti.

JUSIS TRAINING požiūris į fizinį rengimą

JUSIS TRAINING remiasi principu nuo bendrojo pasirengimo iki sporto specifikos. Pirmiausia sukuriama tvirta bazė, lavinama jėga, stabilumas, judesių amplitudės, daug dėmesio skiriama traumų prevencijai.

Deja, realybė šiandien tokia: pas mus dažnai ateina 13–14 metų futbolininkai ar krepšininkai, kurie nesugeba atlikti paprasčiausio atsispaudimo ar tiesiomis kojomis, lenkti nugarą taip, kad rankomis pasiektų žemę. Nėra bazės.

Vėliau, sulaukus 15–16 metų, krūviai sparčiai didėja, treniruotėse atsiranda daugiau greičio ir intensyvumo. Rezultatas paprastas „užprogramuotos“ traumos. Kasmet mūsų klube reabilituojasi 15–20 jaunų sportininkų (15–20 metų amžiaus), kurie patiria kryžminių raiščių plyšimus. Tik po tokių traumų jie supranta, koks svarbus yra fizinis rengimas. Mūsų tikslas yra užkirsti kelią šioms traumoms kuo anksčiau, todėl aktyviai imame švietėjišką rolę.

Kaip mes dirbame

Mūsų salėje kiekvienas planas kuriamas individualiai, atsižvelgiant į:

• antropometrinius duomenis,
• silpnąsias grandis,
• buvusias traumas ar sveikatos istoriją,
• sporto šakos specifiką,
• net žaidėjo poziciją.

Toks požiūris leidžia pasiekti ne tik geriausius rezultatus, bet ir užtikrinti traumų prevenciją bei ilgalaikį progresą.

Kodėl verta rinktis JUSIS TRAINING?

Mokslu ir patirtimi grįstas požiūris. Nuo pasaulio rekordininko Mykolo Aleknos tolimų metimų iki pasaulio čempionės standartinių šokių Veronikos Golodnevos, mūsų sprendimai paremti biomechanika, periodizacija ir naujausiais tyrimais.
Individualizacija. Nėra šablonų, kiekvienas atletas gauna tik jam tinkantį planą.

Patirtis su elitiniais sportininkais. Tai žinios, kurias pritaikome tiek jaunimui, tiek mėgėjams.

Prevencija ir progresas. Mūsų tikslas ne tik stiprinti fizines savybes, bet ir užtikrinti sportininko ilgaamžiškumą.

JUSIS TRAINING fizinis rengimas, tai daugiau nei treniruotės.

Tai kelias į aukštesnį lygį, paremtas mokslu, patirtimi ir tikslu, kad kiekvienas atletas išnaudotų visą savo potencialą.

Trumpas žvilgsnis į krepšininko fizinį rengimą sporto klube JUSIS TRAINING:
https://www.instagram.com/reel/DNTajs0su4L/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MWpwMjZwcWgwY3lncA==

Ledo ritulininko fizinis rengimas JUSIS TRAINING:
https://www.instagram.com/p/B5iuMF3ALmI/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MTNsNDlzcjBlaXIwMQ==

Ankstyva specializacija vienoje sporto šakoje jauname amžiuje gali turėti rimtų pasekmių vaikų sveikatai. Dideli, monotoniški krūviai sukelia raumenų disbalansą, kūno asimetriją, o tai ilgainiui lemia netaisyklingą laikyseną, nugaros skausmus, raumenų įtampą, kartais širdies ir kvėpavimo sistemos problemas. Net gali pradėti vystytis tarpslankstelinių diskų degeneracija ar stuburo išvaržos.

Man pačiam teko trejus metus dirbti su vaikais, kurie patirdavo itin didelius fizinius krūvius. Dauguma jų užsiiminėjo vienašališku, vienos ašies sportu, kuris tik dar labiau didino kūno asimetriją. Šie vaikai buvo ruošiami kaip „profesionalai“, nors jiems tebuvo 7–12 metų. Mačiau savo akimis, kaip vasaros metu jie treniruodavosi po 4–5 valandas kasdien, penkias dienas iš eilės. Tai nėra vaikų sportas, tai yra pertreniravimas.

Statistika patvirtina mano patirtį. Viename tyrime rašoma, kad net 50 % vaikų, specializuotų vienoje žaidimų sporto šakoje, patiria įvairius skausmus: nuo apatinės nugaros dalies, kelių, achilo sausgyslių iki dubens ir kitų kūno sričių. Kitaip tariant, 5 iš 10 vaikų jaučia skausmą dar prieš pasiekdami paauglystę.

Treneriai ir tėvai čia turi didžiulę atsakomybę. Vaikas, grįžęs iš treniruotės ir besiskundžiantis kelio ar nugaros skausmu, neturi būti ignoruojamas. Tai signalas, kad sistema neveikia. Deja, dažnai tėvai, vedami ambicijų, stengiasi kuo greičiau paversti savo vaiką čempionu. Tačiau retas pagalvoja, kaip jis atrodys būdamas 18–20 metų, ar jo kūnas dar bus sveikas, ar bus išvengta ankstyvų traumų.

Kita klaidinga tendencija: „jei esi geras, daugiau treniruočių tik padės“. Talentingesni vaikai dažnai treniruojasi ne tik su savo bendraamžiais, bet ir su vyresniais sportininkais. Taip nebelieka laiko fiziniam rengimui, traumų prevencijai, koordinacijai, vikrumui, nugaros stabilizacijai ar jėgos pratimams. Dėl to 13–16 metų amžiaus sportininkams vis dažniau pasireiškia skausmai, raumenų disbalansas ir per didelė sąnarių apkrova.

Žaidimų sportai: krepšinis, tenisas, tinklinis, beisbolas, ledo ritulys ypač stipriai išbalansuoja kūną. Perkraunami priekiniai šlaunies raumenys, susilpnėja dvigalviai ir sėdmenys, skirtingas krūvis tenka nugarai. Nekartą mačiau jaunus krepšininkus, kurie nesugeba nei normaliai pašokti, nei greitai pabėgti, nei taisyklingai atlikti paprasto judesio.

Profesionalūs sportininkai supranta cikliškumo svarbą: po sezono – poilsis, tada darbas su širdies ir kraujagyslių sistema, treniruoklių salė, jėgos ir stabilizacijos pratimai, o tik vėliau grįžtama prie specifinių judesių. Vaikams šis principas taikomas retai, jie tik žaidžia. Rezultatas: jėgos trūkumas, ribotos judesių amplitudės, aiškiai matoma asimetrija ir kompensaciniai judesiai. Ilgainiui tai virsta chronišku perkrovimu, mažėjančiu efektyvumu ir, galiausiai, traumomis.

Ankstyva specializacija sporte nėra kelias į pergales, tai greičiau kelias į pervargimą, traumas ir prarastas galimybes. Tik subalansuotas, daugiašalis fizinis ugdymas gali užtikrinti sveiką progresą, ilgaamžiškumą ir galimybę, kad vaikas ateityje pats pasirinks profesionalaus sportininko kelią.

Trumpas žvilgsnis į krepšininko fizinį rengimą sporto klube JUSIS TRAINING:
https://www.instagram.com/reel/DNTajs0su4L/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MWpwMjZwcWgwY3lncA==

Nuotraukoje vaikas, kuris be bendro fizinio pasirengimo žaidė tenisą. Įprasta treniruočių programa bėgimas ar pilvo preso pratimai jam nebebuvo veiksminga. Reikėjo taikyti tempimus, jėgos ir korekcinius fizinius pratimus, taip pat treniruoti smulkiuosius raumenis. Po 4 mėnesių nuoseklaus darbo pavyko išspręsti nugaros raumenų disbalanso problemą.

Nuotraukoje pėdų problemą turintis vaikas, kurio keliai sudaro ryškią „X“ formą. Norint išspręsti tokią problemą, reikalingas specifinis ir ilgalaikis darbas su specialistais, turinčiais daug patirties. Neužtenka vien tik paprastų pratimų pėdoms, būtina treniruoti sėdmenis, stiprinti klubus bei skirti dėmesio kitoms raumenų grupėms. Tik kompleksiškai taikant pratimus ir nuosekliai dirbant galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir užtikrinti taisyklingą vaiko judėjimą ateityje.

Dažnai girdime mitą: norint sulieknėti ar pagerinti sveikatą, reikia bėgioti ilgus kilometrus, alinant kūną maratoniniais krūviais. Tačiau tai yra klaidingas požiūris. Nuolatinis bėgiojimas ar labai intensyvios treniruotės daugeliui žmonių tinka tik trumpą laiką, nes jos sukelia per didelį sąnarių ir viso kūno apkrovimą.

Tuo tarpu jėgos pratimai, tai saugiausias ir veiksmingiausias būdas sustiprinti sveikatą, sumažinti traumų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kodėl jėgos pratimai yra tokie svarbūs?

• Sąnarių ir kaulų stiprinimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad mechaninė apkrova skatina kremzlių storėjimą, mažina uždegimą ir apsaugo nuo artrito. Kaulai tampa stipresni, geriau mineralizuojasi, o raumenys, raiščiai ir sausgyslės įgauna daugiau tankio.
• Hormonų balansas. Darbas su svoriais stimuliuoja hormonų išsiskyrimą, skatina organizmo regeneraciją, gerina savijautą.
  Svorio mažinimas. Naujausi tyrimai (James E. Clark, 66 studijų analizė) patvirtina, kad trumpi, struktūruoti jėgos pratimai (2–7 pratimai, 2–3 serijos po 7–10 pakartojimų su 75 % pasipriešinimu) yra pats efektyviausias būdas sumažinti riebalų masę.
• Kepenų ir metabolizmo sveikata. 40–45 minučių jėgos treniruotės su didelėmis raumenų grupėmis padeda išvalyti kepenis nuo „blogųjų“ riebalų, pagerinti metabolizmą ir bendrą sveikatą.
• Psichologinė nauda. Jėgos treniruotės aktyvina centrinę nervų sistemą, mažina stresą, gerina nuotaiką ir protinį darbingumą (Strickland & Smith, 2016; Stubbs et al., 2017).

Jėgos pratimų svarba senstant

Po 30-ies kasmet prarandame apie 1 % raumenų masės. Jei neugdome jėgos, senstant silpnėja kaulai, mažėja jėga, kyla traumų ir degeneracinių ligų rizika. Todėl jėgos pratimai – būtini kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus. Pavyzdžiui, net 77 metų moteris gali saugiai atlikti mirties trauką ir stiprinti savo kūną.

Pavyzdys:

https://www.youtube.com/watch?v=0zjhSlJN-Qw

https://www.youtube.com/watch?v=O8sE8p1iGys

Aerobiniai pratimai, šalia jėgos treniruočių

Jėgos pratimai turėtų būti derinami su aerobiniu aktyvumu: pasivaikščiojimais, lengvu bėgimu, dviračiu. Tokios treniruotės skatina miokinų – „gerųjų“ raumenų baltymų – išsiskyrimą, kurie gerina smegenų veiklą, didina darbingumą ir stiprina emocinę sveikatą.

Ką siūlo JUSIS TRAINING?

Mūsų trenerių ir kineziterapeutų komanda parinks tau tinkamiausią jėgos ir aerobinių pratimų programą. Nesvarbu, ar tavo tikslas atsikratyti skausmo, pagerinti laikyseną, numesti svorio ar pasiruošti varžyboms, mes užtikrinsime, kad treniruotės būtų:

• Mokslu pagrįstos
• Individualiai pritaikytos
• Saugios ir efektyvios

Jėgos treniruotės JUSIS TRAINING – tai ne tik stipresnis kūnas, bet ir stipresnė sveikata, daugiau energijos bei geresnė gyvenimo kokybė.