Ankstyva specializacija sporte žaloja mūsų vaikus

Ankstyva specializacija vienoje sporto šakoje jauname amžiuje gali turėti rimtų pasekmių vaikų sveikatai. Dideli, monotoniški krūviai sukelia raumenų disbalansą, kūno asimetriją, o tai ilgainiui lemia netaisyklingą laikyseną, nugaros skausmus, raumenų įtampą, kartais širdies ir kvėpavimo sistemos problemas. Net gali pradėti vystytis tarpslankstelinių diskų degeneracija ar stuburo išvaržos.

Man pačiam teko trejus metus dirbti su vaikais, kurie patirdavo itin didelius fizinius krūvius. Dauguma jų užsiiminėjo vienašališku, vienos ašies sportu, kuris tik dar labiau didino kūno asimetriją. Šie vaikai buvo ruošiami kaip „profesionalai“, nors jiems tebuvo 7–12 metų. Mačiau savo akimis, kaip vasaros metu jie treniruodavosi po 4–5 valandas kasdien, penkias dienas iš eilės. Tai nėra vaikų sportas, tai yra pertreniravimas.

Statistika patvirtina mano patirtį. Viename tyrime rašoma, kad net 50 % vaikų, specializuotų vienoje žaidimų sporto šakoje, patiria įvairius skausmus: nuo apatinės nugaros dalies, kelių, achilo sausgyslių iki dubens ir kitų kūno sričių. Kitaip tariant, 5 iš 10 vaikų jaučia skausmą dar prieš pasiekdami paauglystę.

Treneriai ir tėvai čia turi didžiulę atsakomybę. Vaikas, grįžęs iš treniruotės ir besiskundžiantis kelio ar nugaros skausmu, neturi būti ignoruojamas. Tai signalas, kad sistema neveikia. Deja, dažnai tėvai, vedami ambicijų, stengiasi kuo greičiau paversti savo vaiką čempionu. Tačiau retas pagalvoja, kaip jis atrodys būdamas 18–20 metų, ar jo kūnas dar bus sveikas, ar bus išvengta ankstyvų traumų.

Kita klaidinga tendencija: „jei esi geras, daugiau treniruočių tik padės“. Talentingesni vaikai dažnai treniruojasi ne tik su savo bendraamžiais, bet ir su vyresniais sportininkais. Taip nebelieka laiko fiziniam rengimui, traumų prevencijai, koordinacijai, vikrumui, nugaros stabilizacijai ar jėgos pratimams. Dėl to 13–16 metų amžiaus sportininkams vis dažniau pasireiškia skausmai, raumenų disbalansas ir per didelė sąnarių apkrova.

Žaidimų sportai: krepšinis, tenisas, tinklinis, beisbolas, ledo ritulys ypač stipriai išbalansuoja kūną. Perkraunami priekiniai šlaunies raumenys, susilpnėja dvigalviai ir sėdmenys, skirtingas krūvis tenka nugarai. Nekartą mačiau jaunus krepšininkus, kurie nesugeba nei normaliai pašokti, nei greitai pabėgti, nei taisyklingai atlikti paprasto judesio.

Profesionalūs sportininkai supranta cikliškumo svarbą: po sezono – poilsis, tada darbas su širdies ir kraujagyslių sistema, treniruoklių salė, jėgos ir stabilizacijos pratimai, o tik vėliau grįžtama prie specifinių judesių. Vaikams šis principas taikomas retai, jie tik žaidžia. Rezultatas: jėgos trūkumas, ribotos judesių amplitudės, aiškiai matoma asimetrija ir kompensaciniai judesiai. Ilgainiui tai virsta chronišku perkrovimu, mažėjančiu efektyvumu ir, galiausiai, traumomis.

Ankstyva specializacija sporte nėra kelias į pergales, tai greičiau kelias į pervargimą, traumas ir prarastas galimybes. Tik subalansuotas, daugiašalis fizinis ugdymas gali užtikrinti sveiką progresą, ilgaamžiškumą ir galimybę, kad vaikas ateityje pats pasirinks profesionalaus sportininko kelią.

Trumpas žvilgsnis į krepšininko fizinį rengimą sporto klube JUSIS TRAINING:
https://www.instagram.com/reel/DNTajs0su4L/?utm_source=ig_web_copy_link&igsh=MWpwMjZwcWgwY3lncA==

Nuotraukoje vaikas, kuris be bendro fizinio pasirengimo žaidė tenisą. Įprasta treniruočių programa bėgimas ar pilvo preso pratimai jam nebebuvo veiksminga. Reikėjo taikyti tempimus, jėgos ir korekcinius fizinius pratimus, taip pat treniruoti smulkiuosius raumenis. Po 4 mėnesių nuoseklaus darbo pavyko išspręsti nugaros raumenų disbalanso problemą.

Nuotraukoje pėdų problemą turintis vaikas, kurio keliai sudaro ryškią „X“ formą. Norint išspręsti tokią problemą, reikalingas specifinis ir ilgalaikis darbas su specialistais, turinčiais daug patirties. Neužtenka vien tik paprastų pratimų pėdoms, būtina treniruoti sėdmenis, stiprinti klubus bei skirti dėmesio kitoms raumenų grupėms. Tik kompleksiškai taikant pratimus ir nuosekliai dirbant galima pasiekti ilgalaikių rezultatų ir užtikrinti taisyklingą vaiko judėjimą ateityje.

Scroll to top